Kas, dantis sukandęs, balsavo už konservatorius, nors nevirškina kunigų ir palaiko LGBT? Kas rinko liberalus, nors šiaip jau Occupy judėjime būtų ėjęs? Kas iškeitė savo socialistines pažiūras į valstietišką noname’ą, nes iš socdemų likusi tik demagogija?

O kas balsuodamas iš tikrųjų norėjo, kad valstybė paprasčiausiai užtikrintų žmogaus teisę gyventi, kaip jam patinka, padėdama suklupusiajam ir paskatindama drąsųjį? Ar tikrai tikram liberalui turi nerūpėti žmogaus socialinė gerovė? R. Šimašiaus pavyzdys rodo, kad anaiptol ne toks yra liberalizmas. Ar tikrai tikras konservatorius negali būti gėjus ir galėti gyventi santuokoje? Nematau jokio ryšio tarp politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos ir administracinių dalykų. Ir, galiausiai, ar tikrai tikras socialdemokratas negali būti suinteresuotas politinio aparato optimizavimu?

Štai dabar, visoms partijoms atsijauninant, ir yra metas pasakyti, kad šitie dalykai yra kertiniai, kairėj tu ar dešinėj. Ir tada to kryptingai ir siekti, diskutuojant tik dėl geriausio būdo, kaip to pasiekti, kur politinės pažiūros ir taptų svarbios.